Audronės Brazauskaitės dailės studija

Visi pasaulio vaikai - tamsiaodžiai ar šviesūs - apytiksliai devyniolikos mėnesių pradeda piešti. Jeigu šalia vaiko bus popierius ir pieštukai, jis pieš. O jeigu  šių ar panašių priemonių nėra, vaikas pirštu vedžios ant bet kokio šalia esančio paviršiaus (pvz., smėlio, dulkių, ant rasoto stiklo ir pan.).
 
Meninė saviraiška, piešimas - tai prigimtiniai pasaulio pažinimo būdai vaikystėje.  Žaidžiant, piešiant plėtojasi psichomotoriniai,  sensomotoriniai, smulkioji - stambioji motorika, akių - rankos koordinacija, kalbiniai įgūdžiai, pasaulio pažinimas, savivoka. Piešimas -  viena ankstyvųjų komunikacijos ir mąstymo formų, šalia žaidimo ir kalbos. 

Visi esame stebėję žaidžiantį 1 - 2 metų vaiką. Netyčia įkišta rankutė į uogienę, košę, smėlį ir pirštų paliktos žymės jau leidžia mažyliui daryti tam tikras išvadas. Kitą dieną žaisdamas vaikas randa pieštuką, apžiūrinėja jį, kiša į burną ir brūkšteli ant sienos, popieriaus ar grindų. Taip atranda, kad kai kurie daiktai palieka žymes. Ateity šis atradimas vaikui leis tobulinti ir valdyti judesius, piešti savo išgyvenimus ir galų gale – rašyti...

3 -5 metų amžiaus vaikai jau siekia vaizduoti save, savo artimiausią aplinką, jiems svarbiausius įvykius ir išgyvenimus. Visa tai suvokia ir įšreiškia piešiant bei žaidžiant. Todėl dailės saviraiška šiame amžiaus tarpsnyje stiprina aplinkos sąvokų formavimąsi, savivoką, kūrybiškumą, įgūdžius.

Dailės studijoje užsiėmimai grindžiami vaiko piešinio raidos principais ir dailės terapijos metodais.

Dailės terapija tai kūrybinis procesas, kuriame dailės priemonės naudojamos saviraiškai, savivokai ir savistabai vystyti, šalia esant kvalifikuotam specialistui, dailės terapeutui. Dailės terapijos proceso esminis tikslas yra suteikti galimybes piešiančiąjam pajusti asmenybės pokyčius ir augimą, įšreikšti teigiamas ir neigiamas emocijas, taikant dailės raiškos priemones saugioje ir palaikančioje aplinkoje. Kaip teigė garsi amerikietė dailės terapeutė M.Naumburg, dailės terapija tai procesas grindžiamas prielaida, kad esmingiausios mintys ir emocijos, kylančios įš pasąmonės, išreiškiamos veikiau vaizdais, o ne žodžiais.

Šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje dailės terapijos metodai taikomi dirbant su vaikais (būtent vaikai, greičiau nupieš, pavaizduos, nei pasakys žodžiais kaip jaučiasi), suaugusiais, norinčiais plačiau išskleisti savo kūrybines galias, specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis. Dailės terapijos užsiėmimuose svarbiausias yra kūrybinis procesas, o ne meniniai įgūdžiai.

Dailės terapijos sritį Lietuvoje koordinuoja Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacija LDTTA, įsteigta 1997 metais.