Nėščios tapytojos

Nėštumo metu moteriai tenka išgyventi daug nerimo, baimių dėl artėjančio gimdymo ir būsimų permainų. Ar girdėjote apie tai, kad nerimą ir stresą galima palikti …popieriaus lape?

Dailės terapijos užsiėmimus būsimosioms mamoms veda soc.m.dr. dailininke Audronė Brazauskaitė.

Dailės terapija taikoma labai plačiai

Visos meno priemonės – rašymas, muzikavimas, tapyba – žmogui leidžia išreikšti savo jausmus ir mintis. Kartais žodžiais būna labai sunku pasakyti tai, ką mes jaučiame. Sunku užmegzti kontaktą su kitais, atsiverti, būti išgirstam ir suprastam. Žymiai paprasčiau tą padaryti, naudojant menines metaforas ir vaizdinius.

Dailės terapija gali būti taikoma ir kaip gydymo būdas, ir kaip atsipalaidavimo, meditacijos priemonė. Pirmasis terminą ,,dailės terapija” ( 1938 metais) panaudojo Adrianas Chilas, dirbęs sanatorijoje su tuberkulioze sergančiais žmonėmis. Vėliau šis terminas pradėtas taikyti labai plačiai, visiems užsiėmimams, kuriuose naudojamos dailės priemonės.

Skirtingi ir dailės terapijos tikslai. Pavyzdžiui, dirbant su neįgaliais vaikais, ši terapija padeda vystyti jų smulkiąją motoriką, formuoja pažintinius įgūdžius. Žmonėms, turintiems psichologinių problemų, padeda jas spręsti, išreiškiant, pavaizduojant varginančias psichologines būsenas, jos tampa ne tokios grėsmingos, jas galime stebėti ir nagrinėti popieriaus lape. O besilaukiančioms moterims dailės terapija leidžia giliau pajusti naujos gyvybės atėjimo prasmę, motinos ir kūdikio vienybę, kitaip tariant, padeda suvokti gilias egzistencines problemas, išgyvenimus ir jausmus.

,,Šiuolaikinės moterys dažniausiai iki pat nėštumo pabaigos dirba, turi pareigų šeimoje, ir vis mažiau laiko lieka pabūti vienumoje, tyloje. Dailės terapijos užsiėmimai yra puiki galimybė ištrūkti iš kasdienybės. Tapyti yra malonu. Moteris ne tik įsiklauso į savo vidų, bet ir išreiškia tai popieriaus lape. Ne viena nėščioji, lankiusi dailės terapijos užsiėmimus, prisipažino, kad po užsiėmimų jausdavosi pailsėjusi, atsipalaidavusi, emociškai tvirtesnė išoriniams dirgikliams. O kai pasitenkinimą jaučia mama, tą patį patiria ir kūdikis įsčiose”, - sakė Audronė Brazauskaitė.

Tapo ne tik dailininkės

Neveltui sakoma, kad nėštumas pažadina moteryje slypinčias kūrybines galias. Jos ima megzti, siūti, rašyti dienoraščius ar tapyti paveikslus. Ypatinga laukimo būsena moterį padaro jautresne, pastabesne gyvenimo grožiui.

,,Į dailės terapijos užsiėmimus kviečiu visas moteris, netgi tas, kurios iki tol niekada nepiešė. Kad išreikštum savo mintis popieriuje, visai nebūtina būti dailininke, - sako Audronė.- Svarbiausia yra ne rezultatas, o paties proceso išgyvenimas, patyrimas, kurį tu gauni piešdama, dėmesio nukreipimas į spalvas, muziką. Tapyba – tai tarsi meditacija.”

Kaip vyksta užsiėmimai

Dailės terapijos metu paprastai groja muzika. Čia naudojamos specialios priemonės, kurios nereikalauja didelių įgūdžių: guašas, kreidelės, liejama akvarelė, tapoma pirštais ( popieriaus ir dažų lietimas pirštais labai svarbus sensorinis išgyvenimas). Meno terapijos užsiėmimą geriausia vesti patalpoje, kur daugiau erdvės laisvam judėjimui, nes kiekvienas grupės narys susikuria savo piešimo erdvę. Piešti galima ant stalo, ant žemės – kaip kam patogiau, svarbu jausti fizinį ir psichologinį komfortą, nes piešiant reikia atsipalaiduoti.

Užsiėmimo pradžioje numatoma tema. O po kūrybinio proceso būtinai aptariami darbai, ką jie reiškia kiekvienam asmeniškai, kas norėta pasakyti. Besilaukiančių mamų kūryboje daug gimties simbolių: iš nesąmoningai akvarele liejamų apskritimų išryškėja kūdikių veidukai, motinos pilvo kontūrai. ,,Įstrigo vienos moters piešinys, kuri į užsiėmimą atėjo paskutinėmis dienomis prieš gimdymą. Iš pirmo žvilgsnio jos piešinys neturėjo nieko bendra su motinyste, bet nuotaika ir simboliai sakyte sakė, jog ant slenksčio – gimdymas. Moteris nupiešė medį ir jame vėjui besipriešinantį paukštį. Piešinio nuotaika geriausiai atspindėjo laukiančią gimdymo jėgą”, - pasakoja dailės terapijos užsiėmimų vadovė.

Analizuojant būsimųjų mamų piešinius, daug dėmesio kreipiama į spalvas. Tačiau nereikia primityviai manyti, kad jei moteris panaudojo daug juodos spalvos, jos sieloje sumaištis. Juoda – nebūtinai nerimo, liūdesio ir destrukcijos spalva. Ji gali reikšti gilius išgyvenimus, saugumo jausmą, susikaupimą. Jei piešinyje dominuoja salotinė ar žalia, jas galima ,,iššifruoti” kaip sveikumo, tingėjimo būseną. Oranžinė spalva – tai augimas. Tačiau kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į tai, kaip žmogus piešdamas suvokia vieną ar kitą spalvą.

Kūryba grupėje

Kartais moterys klausia, kuo ypatingi meno terapijos užsiėmimai grupėje? Juk lygiai taip pat galima pasiimti popieriaus lapą, dažų, ir piešti namuose? Grupinius dailės užsiėmimus galima būtų palyginti su kvalifikuotu psichologu, o piešimą vienumoje – su gera drauge. Ir nuėję pas psichologą, ir pas gerą draugę, mes darome tą patį: bendraujame, kalbame apie tai, kas mums svarbu. Tačiau psichologas žino, kaip pokalbį nukreipti pozityvia linkme, nes turi daug žinių ir patirties, o draugė galbūt kažką gali patarti tik intuityviai.

Kadangi būsimųjų mamų grupėje kartu piešia keletas moterų, jos turi galimybę ir pabendrauti tarpusavyje, palyginti savo piešinius, (kartu - ir išgyvenimus, nuotaikas.) Čia jaustis vieniša tiesiog neįmanoma, nes supa lygiai tokia pat patirtimi besidalinantys žmonės.

,,Mes įpratę žodį ,,terapija” naudoti tik siaurąja prasme, kaip medicininį gydymą,- sako Audronė Brazauskaitė,- tačiau tarptautinių žodžių žodyne rastume žymiai platesnę reikšmę: tai gydymas ir nemedicininiais būdais. Dailės terapija daro poveikį asmenybės savijautai ir kaitai. Žinoma, jei užsiėmimai tęstiniai. Kad žmogus pajaustų rezultatą, jis turi dailės terapijos užsiėmimus lankyti keletą mėnesių, kartą arba du per savaitę.”

Vakarų Europos šalyse, kur būsimosios mamos daugiau dėmesio skiria savo savijautai, labai populiaru lankyti dailės terapijos užsiėmimus. Nėščiųjų apklausos rodo, kad šie užsiėmimai padeda geriau suvokti besikeičiantį savo kūną, permainingas nuotaikas.

Dailės terapija dažnai moterims būna nauja veikla, kuri duoda impulsų naujoms mintims ir patyrimams.

Parengė Rosita Bočytė